Penktadieniais ir šeštadieniais restorane „XIX amžius“ gyvos muzikos vakarai.
Vakaro pradžia 20 val. *Muzikiniai vakarai nemokami
Jei pasiilgote kokybiško maisto, geros muzikos ir jaukios aplinkos, jaukiausias restoranas Klaipėdoje laukia Jūsų…
Staliukų rezervacija tel. +370 46 216619

[intense_image image=“1576″ size=“medium640″ title=“Gyvos muzikos vakarai“ alt=“Gyvos muzikos vakarai“ border_radius=“1%“]

 

Meilės dienos proga padovanokite sau ir mylimam žmogui gurmaniškų atradimų šventę! Vasario 14-ąją pakvieskite mylimąją ar mylimąjį į pasimatymą – kartu pasimėgausite Valentino dienai skirta specialiai mūsų virtuvės šefo sukurta trijų patiekalų vakariene.

Skaityti toliau…

0

Pankolis

2014.01.26

Pankolis (Foeniculum vulgare) – panašus į krapus, kmynus augalas, tačiau kito skonio, o išdžiūvusios sėklos lieka žalios.
Pankoliai yra daugiamečiai. Auginami kaip vienmečiai ar dvimečiai. Stiebai stipriai šakojasi. Apatinių lapų lapamakštės plačios, sustorėjusios. Iki 10 cm skersmens išaugę lapkočiai nupjaunami ir valgomi. Sustorėję lapkočiai su lapamakštėmis sudaro nedideles gūželes, kurios ir vartojamos maistui. Tinka salotoms, troškinti, konservuoti, sriuboms, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams paskaninti. Turi daug eterinio aliejaus, kuris suteikia malonų salstelėjusį, gaivinantį skonį ir anyžių kvapą. Žaliuose augaluose yra apie 150 mg% vitamino C, iki 0,5% eterinio aliejaus, karotino, rutino. Sėklose eterinių aliejų būna iki 6,5%. Jos vartojamos konditerijoje.
Gerai auga trąšioje ir purioje dirvoje. Sėjami gegužės pradžioje. Vaisiai ne kasmet prinoksta. Peržiemoja tik gerai apdengti arba laikomi rūsyje.

Meilės dienos proga padovanokite sau ir mylimam žmogui gurmaniškų atradimų šventę! Vasario 14-ąją pakvieskite mylimąją ar mylimąjį į pasimatymą – kartu pasimėgausite Valentino dienai skirta specialiai mūsų virtuvės šefo sukurta keturių patiekalų vakariene jaukiausiame restorane Klaipėdoje.
Ypatingąjį Valentino dienos vakarą meiles dainas atliks nuostabus duetas, džiazo pianistas Marijus Kučikas ir džiazo vokalistė Ieva Jotkėlaite-Asočakova.

Jauki atmosfera, skanus maistas ir geras vynas garantuotas.
Tel. rezervacijai: +370 46 216619

Keturių patiekalų vakarienės meniu

Skaityti toliau…

Penktadieniais ir šeštadieniais restorane „XIX amžius“ gyvos muzikos vakarai.
Vakaro pradžia 20 val. *Muzikiniai vakarai nemokami
Jei pasiilgote kokybiško maisto, geros muzikos ir jaukios aplinkos, jaukiausias restoranas Klaipėdoje laukia Jūsų…
Staliukų rezervacija tel. +370 46 216619

0

Midijos

2013.01.17

Midijos (lot. Mytilus edulis) – dvigeldžių moliuskų klasės (lot. Bivalvia) valgomi moliuskai. Priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir austrės. Midijos užauga iki 8 centimetrų ilgio, jų mėsa pasižymi vertingomis maistinėmis savybėmis. Iki tinkamo valgymui dydžio midijos bręsta apie 18 mėnesių. Paplitusi visur, viena rūšis randama netgi Lietuvoje. Jų gausiausia negiliuose vandenynų pakrančių vandenyse, kur jos auga, prisitvirtinusios prie uolų, kur yra joms būtinas švarus ir neužsistovintis vanduo.

Specialiose fermose midijas auginti XIII amžiaus pradžioje pradėjo, anot vienų šaltinių, airių jūreiviai, anot kitų – prancūzai. Mūsų dienomis visame pasaulyje per metus užauginama iki 1,4 milijonų tonų midijų.

Kažkada vadintos „prasčiokų sraigėmis“, dabar midijos yra vertinamas restoranuose patiekalas, jų taipogi galima įsigyti didesniuose prekybos centruose, kur jos dažniausiai parduodamos išvirtos ir užšaldytos arba konservuotos. Nusipirkus šviežių midijų, rekomenduojama jas paruošti pirmą dieną, nes, kaip ir dauguma jūros produktų, midijos genda gana greitai. Gyvas nevalytas midijas visų pirma reikia gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, peiliu nugramdyti kriaukleles, nuplėšti „barzdeles“ ties geldelių susijungimu. Midijų geldelės turi būti sandariai uždarytos, arba susiverti, į jas pabeldus. Galima midijas palaikyti 15-20 minučių užpiltas vandeniu ir išmesti tas, kurios nesusivers.

Midijų kriauklelės būna nuo tamsiai mėlynos iki auksu žvilgančios žalios spalvos, tačiau fermose dažniausiai auginamos tamsiai mėlynos arba juodos midijos, dėl joms būdingo švelnaus, saldžiai sūraus skonio. Midijų mėsoje yra daug proteinų, mineralinių druskų, fosforo, geležies, vitaminų A, B1, B2, B6 ir C. Baltymų jose netgi daugiau, nei veršienoje ar žuvyje, o kalorijų mažai. Midijas naudinga valgyti sergantiems ateroskleroze, cukriniu diabetu, mažakraujyste, taip pat pagyvenusiems žmonėms.
Kai kurie gurmanai midijas valgo gyvas, kaip austres, užlašinę šiek tiek citrinų sulčių, bet dažniau jos vartojamos termiškai apdorotos. Midijų mėsa puikiai dera su kitais produktais, daržovėmis, majonezu, įvairių rūšių kruopomis, prieskoniais ir padažais. Paprasčiausias gaminimo būdas yra paruošti midijų sriubą, kiti variantai – užkandžiai, salotos, troškiniai, kepsnys ant grotelių. Kartais paruoštame patiekale midijos paliekamos su geldelėmis, kituose receptuose naudojama tik jų mėsa.

0

Artišokai

2013.01.17

Artišokas labai panašus į dagį: tokie patys dideli plunksniški lapai ir didelės žiedynų galvutės, bet jos stambesnės ir mėlynos (dagio žiedynai raudoni, švelnaus violetinio atspalvio). Abu augalai priklauso graižažiedžių šeimai. Žydi artišokas paprastai antraisiais metais.
Artišoką valgė dar Senovės Romoje ir Graikijoje. XV—XVI a. artišoką vėl pripažino ir pradėjo visur auginti. Iš Italijos artišokas, kaip kultūrinis augalas, paplito kitose šalyse. Labai gaila, bet mūsų šalyje šis naudingas augalas per mažai vertinamas ir menkai auginamas, o juk naudingas ir vaikams, ir suaugusiems. Valgomos daugiausia žiedynų galvutės.
Artišokas turi angliavandenių (15,5%), azotinių medžiagų (3,26%), šiek tiek riebalų (0,22%), rauginės medžiagos, provitamino A, C ir B grupės vitaminų. Sultinguose apvalkalėlių išorinių lapelių ir galvučių pagrinduose yra kvapiųjų medžiagų, teikiančių artišokui malonų kvapą, gerinančių apetitą.
Artišokai – ne tik pikantiška daržovė, bet ir vaistinis augalas, keliantis potenciją ir gydantis nuo daugelio ligų. Taip manyta dar viduramžiais. Medicinos istorijoje pabrėžiama, kad artišoke esančios medžiagos gerina inkstų, kepenų veiklą, saugo nuo uždegimų.
Artišokai ypač naudingi pagyvenusiems žmonėms ir sergantiems ateroskleroze. Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais, atskleista, kad džiovintos artišoko šaknys ir žolė apsaugo nuo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Tokį poveikį lemia augale esantis cinarinas. Du mėnesius geriant po 1,5 g cinarino per dieną, sergantiems ateroskleroze pagerėdavo savijauta, sumažėdavo kraujyje cholesterino kiekis. Pastebėta, kad cinarinas taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.
Anksčiau kai kurie Vakarų Europos gydytojai skirdavo artišoko lapų nuovirą (iki 3 puodukų per dieną) nuo kepenų ir tulžies takų ligų. Liaudies medicinoje dažnai artišokas vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, susilaikius šlapimui ir sergant vandene. Tuomet rekomenduojama valgyti pačius artišokus arba rytą bei vakarą gerti artišoko sulčių (iki 1/4 stiklinės). Artišoko graižų nuoviro su šviežiais kiaušinių tryniais kartais duodama nuo vidurių užkietėjimo ir kepenų ligų.

Kai gurkšnojate raudoną vyną ar kada nors susimąstėte iš kur atsiranda jo spalva? O ar žinojote, kad vynas gaminamas iš įvairiausių rūšių vynuogių: raudonųjų, purpurinių ar net mėlynųjų?  Daugelis žmonių mano, kad raudonasis vynas yra „sunkus“ tačiau tiksliausia būtų sakyti, kad tai yra pilno kūno vynas. Šią subtilią harmoniją sudaro skonio lengvumas, kurį pajuntate burnoje, paragavę raudonojo vyno. Pateikiame keletą įdomybių apie raudonąjį vyną.
 

Garsiausios raudonojo vyno rūšys

Merlot: Klasikinės Merlot vynuogės kilusios iš Bordeaux regiono Prancūzijoje. Iš jų gaminamas švelnaus skonio, pusiau saldus vynas, su vaisių sulčių prieskoniu. Galima rinktis net iš keletos variantų: slyvų, vyšnių, mėlynių ar gervuogių skonių.  Merlot dažnai derinamas su kitais vynais, tokiais kaip Cabernet Sauvignon ir Cabernet Franc. Tačiau išskirtinis Merlot skonis, lyginant su prieš tai paminėtaisiais yra daug malonesnis.

Shiraz/Syrah: Shiraz arba syrah – du skirtingi vardai atitinkantys vienos rūšies vyną. Europos vyndariai įpratę vartoti Syrah vardą. Šiam tauriam gėrimui pagaminti naudojamos tamsiai purpurinės spalvos vynuogės ir gaunamas pusiau saldus ar visiškai saldus vynas. Shiraz rūšies vynai sudėtyje turi tanino, kuris jo skonį padaro ypatingą. Ši cheminė medžiaga gaunama iš visiškai prinokusių vynuogių, vyšnių, gervuogių, slyvų, paprikų juodųjų pipirų, gvadikėlių, sladymedžio.  Norint išgaunti tikrai intensyvaus skonio raudoną ilgai brandintą vyną, patariama naudoti natūralios kilmės taniną.

Skaityti toliau…



Тelefonas: +370 46 216619
Mob: +370 699 21021
Adresas: S. Nėries g. 16A, Klaipėda





      Staliukų rezervacija tel. +370 46 216619